Runų abėcėlė, kurią germanų tautos daugiausia naudojo prieš atvykstant Romos imperijai ir įsigalint lotyniškai abėcėlei, susideda iš 25 akmenų: vienos tuščios runos, simbolizuojančios nežinomybę, ir 24 runų akmenų. Būtent po Romos imperijos žlugimo runų abėcėlė išplito visoje Europoje.
Iš pradžių ji buvo naudojama būrimui ir magiškiems ritualams, o prieigą prie jos turėjo tik išrinktieji. Runų įrašų buvo randama ant kapaviečių, amuletų ir kitų objektų. Kai kurie teigia, kad ši abėcėlė kilo iš etruskų rašto, kiti nurodo archajišką graikų ar romėnų abėcėlę. Nepriklausomai nuo kilmės, runų raštas per savo istoriją patyrė daugybę pokyčių.
Runų abėcėlė: šios komunikacijos sistemos apžvalga
Kilusios iš germanų kultūros, runos atsirado antrame mūsų eros amžiuje. Tai simboliai, išraižyti akmenyje, metale ar medyje. Jos buvo naudojamos keltų kalbose, o vikingų žyniai jas pasitelkdavo ateities pranašystėms.
Runų abėcėlę arba Futhark anglosaksai naudojo senajai anglų kalbai užrašyti. Skandinavai ir germanų tautos ją naudojo gotų norvegų kalbai rašyti. Tiek vieniems, tiek kitiems žodis „Futhark“ reiškia slaptą žinojimą, paslaptį.
@leo_sage_art
Atsižvelgiant į pirmąsias 6 raides, runų abėcėlė skirstoma į du pagrindinius variantus: senąjį Futhark ir jaunąjį Futhark. Senąjį Futhark sudaro 24 simboliai, jis buvo naudojamas nuo 100 iki 800 m. po Kr. Jaunasis Futhark turi 16 simbolių ir buvo naudojamas nuo 800 iki 1100 m. po Kr.
Viduramžių runos buvo naudojamos nuo 1100 iki 1500 m. ir yra labai panašios į jaunojo Futhark runas, išskyrus keletą skirtumų, ypač fonetikos srityje. Kiekviena iš šių abėcėlių veikia panašiai kaip lotynų abėcėlė.
Kaip veikia runų abėcėlė?
Tikriausiai nesitikėjote to perskaityti, bet runų abėcėlė arba Futhark veikia panašiai kaip ir bet kuri kita abėcėlė. Žodžiai sudaromi jungiant raides. Kiekvienai runai priskiriamas vienas ar keli garsai. Tai, kas skiria runas nuo kitų abėcėlių, yra faktas, kad jos buvo išraižomos medienoje.
Tiesioginė pasekmė yra ta, kad dažniausiai jos vaizduojamos tik vertikaliomis arba įstrižomis tiesiomis linijomis. Jose beveik nėra horizontalių ar lenktų linijų. Visgi, verta paminėti tam tikrus ypatumus.
Šioje rašto sistemoje runos nėra dubliuojamos. Kitaip tariant, žodžiai „runaR rista“ ir „doTTir“ bus rašomi atitinkamai „runarista“ ir „dotir“. Kitas niuansas, kurį galėjote pastebėti pirmajame pavyzdyje, yra tas, kad tarpai tarp žodžių ne visada naudojami. Kartais vietoj tarpo randamas kryžius arba vienas ar du taškai.
Svarbu atskirti „R“ runą nuo „r“ runos, nes pirmoji naudojama tik žodžių pabaigoje. Be to, skirtingai nei senajame Futhark, modernesniame Futhark yra mažiau runų, nors garsų skaičius didesnis. Tai rodo, kad viena runa gali simbolizuoti kelis garsus.
Runų skaitymas ir jų reikšmė
Svarbu pabrėžti, kad runos nėra tik kasdieniam bendravimui skirti ženklai. Jos taip pat priklauso uždaram būrimo menų ratui ir kartais naudojamos piešiant pentaklius.
Keltų ir germanų tautose joms priskiriama Talpa nukreipti, suteikti kitokią perspektyvą į gyvenimą ir įvairias situacijas. Jų naudojimas leidžia įgyti gebėjimą interpretuoti simbolius ir analizuoti jų pranašystes apie ateitį bei tam tikras gyvenimo sritis.
@le_laboratoire_du_dr_jekyll
Todėl savaime suprantama, kad kiekviena runa atskirai turi savo prasmę arba nurodo į specifinę koncepciją ar idėją. Būtent tuo jos skiriasi nuo kitų abėcėlių.
Norint geriau suprasti savo gyvenimą ir jame vykstančius įvykius, gali būti būtina naudoti runas. Pavyzdžiui, pirmosios 6 senojo Futhark runos yra šios:
- Fehu = galvijai, turtas, augimas;
- Ūruz = jauno kario jėga, geležis arba lietus;
- Thurisaz = toras, milžinas, dyglys;
- Ansuz = asas, dievas, ąžuolas;
- Raidō = kelionė, jojimas;
- Kenaz = išsiveržimas, virimas, opos.
Runų būrimo praktikoje reikia traukti akmenis, ant kurių išraižyti šie simboliai. Būrėjas pasirūpina elementų sujungimu ir jų interpretavimu.
