Senovės skandinavų kalba „Freyja“ reiškia „ponia“. Skandinavų mitologijoje Frėja yra itin svarbi deivė. Ji priklauso vanų dievų giminei, tačiau po asų ir vanų karo tapo garbės nare asų dievų būryje. Ji yra Njordo dukra ir Freiro sesuo. Nerthus galėtų būti jos motina, tačiau tai nėra tikra. Skandinavų literatūroje Odr vaizduojamas kaip jos vyras, tačiau jis labai panašus į Odiną. Be to, Frėja taip pat tapatinama su Frigė, Odino žmona.
VIKINGŲ VANŲ DEIVĖ
@Deedee
Frėja žinoma dėl savo nesavanaudiškumo ir grožio. Į ją taip pat kreipiamasi siekiant užtikrinti vaisingumą. Vienoje edų poemoje Lokis apkaltina ją mylėjusis su savo broliu, taip pat su visais dievais ir elfais. Ji vaizduojama kaip jausminga būtybė, visada tenkinanti savo malonumus. Ji taip pat drąsi ir trokštanti stiprių pojūčių.
Frėja – didelio grožio ir žavesio deivė, kurio pranašumais ji nevengia pasinaudoti, kad gautų tai, ko jai reikia. Ji dievina prabangą ir gražius daiktus; ji aistringa skaitytoja, mėgsta poeziją ir dainavimą. Dėl savo grožio ji turi daugybę gerbėjų tarp dievų, deivių, milžinų ir net nykštukų.
Būdama nuostabi, Frėja taip pat turi dovaną savo ašaras paversti mažais aukso luitais.
FRĖJOS KARALYSTĖ
Frėja gyvena netoli Folkvangro, kas reiškia „žmonių laukas“ arba „karo laukas“ dievų karalystėje Asgarde. Tai vieta, kur surenkama pusė mūšyje kritusių karių, o kita pusė siunčiama pas Odiną. Kadangi būtent Frėja ieško šių mirusiųjų mūšio lauke, ji visada turi pirmumo teisę juos rinktis.
@ArtStation
STEBUKLINGI FRĖJOS GYVŪNAI SKANDINAVŲ MITOLOGIJOJE
Kelionių po devynis pasaulius metu Frėja pasitelkia įvairius gyvūnus, padedančius jai keliauti iš vienos vietos į kitą. Pažvelkime atidžiau į šiuos stebuklingus gyvūnus ir sužinokime, kodėl jie tokie svarbūs Frėjai bei kitiems Asgardo dievams ir deivėms.
Frėjos katės
Dvi Frėjos katės, Bygulis ir Trjegulis, dažnai minimos kalbant apie jos keliones. Jos tempia jos vežimą dangumi, leisdamos jai greitai judėti tarp karalysčių. Nors šios katės nėra tokios galingos ar stebuklingos kaip kiti su Frėja siejami gyvūnai, jos vis tiek atlieka svarbų vaidmenį padėdamos jai keliauti.
Sakalo apdaras
Vienas garsiausių Frėjos garderobo elementų – jos apdaras, pagamintas iš sakalo plunksnų. Šis apdaras ne tik leidžia Frėjai anonimiškai skraidyti oru, bet ir suteikia jai stebuklingų galių, leidžiančių matyti, kas vyksta ant žemės. Šis apdaras tapo toks populiarus, kad kiti dievai ir deivės dažnai skolinasi jį savo kelionėms po Asgardą.
Šernas Hildisvinis
Frėjos šernas Hildisvinis tikriausiai yra ikoniškiausias su jos mitologija susijęs gyvūnas. Sakoma, kad jis neįtikėtinai greitas ir gali nešti Frėją bei Odiną (vyriausiąjį dievą), kai to reikia. Be gebėjimo greitai keliauti tarp karalysčių, Hildisvinis taip pat užtikrina Frėjos apsaugą, kai ji juo joja.
KOKS YRA FRĖJOS VAIDMUO SKANDINAVŲ MITOLOGIJOJE?
Frėja atlieka svarbų vaidmenį skandinavų mitologijoje, nes yra glaudžiai susijusi su meile ir karu. Pavyzdžiui, sakoma, kad ji turėjo romaną su Odino sūnumi Baldru, dėl kurio gimė dvyniai, Hodras ir Valis, vėliau suvaidinsiantys svarbų vaidmenį Ragnarioke (pasaulio pabaigoje).
Skandinavų mitologijoje taip pat sakoma, kad Frėja buvo völva (aiškiaregė), praktikavusi magiją. Ji praktikuoja vieną iš skandinavų mitologijos magijos formų – pranašavimą. Ji pirmoji tarp dievų pradėjo naudoti šią magijos formą, o vėliau tai išplito ir tarp žmonių. Frėja yra protinga deivė, turinti unikalių ir neprilygstamų galių, ypač dėl savo gebėjimo valdyti ir manipuliuoti troškimais.
Seidr buvo magijos forma, susijusi su likimo tėkmės nustatymu ir jos keitimu audžiant kitus įvykius. Ši galia gali būti naudojama bet kokiems įsivaizduojamiems tikslams. Be to, skandinavų literatūroje galima rasti visų sąvokų, apimančių žmogaus gyvenimą.
Vikingų amžiuje völva buvo vaizduojama kaip klajojanti aiškiaregė ir burtininkė. Ji keliaudavo per miestus praktikuodama Seidr. Mainais jai būdavo siūlomi įvairūs atlygiai, pavyzdžiui, maistas ar pastogė. Kaip ir daugelis kitų šiaurės Eurazijos šamanų, ji buvo kartais garbinama ir geidžiama, o kartais niekinama ir bijoma.
@João
Šis Frėjos vaidmuo tarp dievų aprašytas Ynglinga sagoje, apie tai užsimenama ir Edose. Vienoje pasakoje pasakojama, kad ji turi sakalo plunksnų, leidžiančių jai pakeisti pavidalą į sakalą.
„Didžiojo tautų kraustymosi“ laikotarpiu apie 400–800 m. po Kr. (laikotarpis prieš vikingų amžių) völvos prototipas užėmė svarbią vietą institucijose, ir germanų gentys jas visuotinai pripažino.
Karių būrys buvo to meto socialinė institucija. Tai buvo karinė visuomenė, kuriai vadovavo vadai. Pasak romėnų istoriko Tacito, vado žmona buvo atsakinga už tai, kad išpranašautų atakos plano baigtį dievams ir paveiktų ją magija. Ji buvo vadinama „Veleda“. Prieškarinių ritualų metu ji buvo ta, kuri patiekdavo alkoholio taurę, simbolizuojančią laikinąją ir dvasinę galią.
Tokios moters portretas randamas viduramžių poemoje „Beovulfas“. Joje pasakojama apie karaliaus Hrodgaro nuotykius ir jo karių būrį šalyje, kuri tapo šiuolaikine Danija. Hrodgaro karalienė senąja anglų kalba vadinama Wealhpeow, kas atitinka lotynišką Veledą. Poemoje kasdieniai Wealhpeow veiksmai, panašūs į alkoholio ritualus, yra būtini karių vienybei ir galios struktūrai. Poemoje pristatoma Wealhpeow ir Hrothgaro sąjunga atspindi tvirtą ir energingą politinę-teologinę koncepciją.
Ši koncepcija kyla iš skandinavų mitologijos, tiksliau – iš dievų poros: Frija, kuri yra Veleda, ir Wodanaz, kuris yra vadas. Vėliau jie tapo Frige ir Odinu arba Frėja ir Odru. Be minėtų panašumų, pastebime, kad tiek Frėja, tiek Wealhpeow turėjo Brosinga mene, senąja skandinavų kalba – Brisingar. Tai vėrinys, pagamintas iš aukso ir gintaro.
Frėja taip pat buvo žinoma dėl to, kad vesdavo karius į mūšį savo vežimu, traukiamu kačių ar šernų; tai paskatino kai kurias kultūras tikėti, kad ji gali prikelti mūšio lauke kritusius karius ar net apsaugoti juos nuo pavojaus mūšio metu. Galiausiai buvo tikima, kad žmogui mirus, jį pasiima Odinas arba Frėja, priklausomai nuo to, kuriam dievui jis buvo atsidavęs savo gyvenime. Tai dar labiau sustiprina jos, kaip meilės ir mirties deivės, poziciją skandinavų mitologijoje.
PANAŠUMAI TARP FRĖJOS IR FRIGĖS
@Inspirations JDR
Frigė taip pat yra deivė ir völva, kaip ir Frėja. Frigė yra Odino žmona, o Frėja – Odro. Ji taip pat turi sakalo plunksnų rinkinį, leidžiantį jai skraidyti, kaip ir Frėja. Lokasenoje, skandinavų poemoje, kai Lokis įžeidė Frigę, Frėja įspėjo jį apie Frigės dovaną ir galią, patvirtindama, kad ji žino visų likimą ir geba praktikuoti Seidr.
Frigė ir Frėja yra meilės ir vaisingumo deivės. Frėja yra vanų deivė, o Frigė – asų. Jų vyrų vardų reikšmės yra tos pačios: įkvėpimas, ekstazė ir įniršis. Skandinavų mitologijos Poetinėje Edoje Odr pristatomas kaip daug keliaujantis, paliekantis savo žmoną vieną. Frėja, kuriai jo trūksta, dažnai verkia. Tačiau daugelyje skandinavų pasakų nurodoma, kad Odinas taip pat keliauja per devynis pasaulius.
Yra daug panašumų, leidžiančių manyti, kad Odinas ir Odr yra tas pats asmuo.
