Ymiras yra pirmoji būtybė skandinavų mitologijoje. Tai hermafroditas milžinas, visų milžinų protėvis, o kadangi daugelis dievų taip pat kilo iš milžinų, Ymiras yra ir jų pirmtakas. Senąja norvegų kalba Ymiras reiškia „Rėksnys“, o kai kuriuose skandinavų eilėraščiuose jis kartais vadinamas Aurgelmiru.
Pasak islando Snorri Sturlusono, Ymiro gimimas siejamas su Muspelheimo ugnies ir Niflheimo ledo susidūrimu Ginnungagapo bedugnėje. Vėliau Ymirą maitino karvė Audhumla.
Kitus milžinus Ymiras sukūrė pats miegodamas, nes buvo hermafroditas. Iš jo pažastų prakaito atsirado vyras ir moteris, o iš kojų gimė sūnus.
@Erica Louise Claire
Audhumla maitinosi druska. Vieną dieną iš druskos išsilaisvino būtybė, vardu Buris, kuris buvo pirmasis asų dievas. Jis pagimdė sūnų Borą, kuris susiporavo su Ymiro palikuone Bestla. Iš jų sąjungos gimė odinas, asų vadas, bei du jo broliai Vilis ir Vė.
Dieviškieji broliai vėliau nužudė Ymirą ir paskandino visus kitus milžinus jo kraujyje. Berlgemirui su žmona pavyko pabėgti ir pasislėpti medžio drevėje. Ši išsigelbėjusi pora davė pradžią antrajai milžinų giminei.
YMIRAS – PASAULIO IŠTAKOS
Broliai sukūrė kosmosą iš Ymiro kūno. Iš jo mėsos jie sukūrė žemę, iš kraujo – vandenynus. Iš kaulų – kalnus, o iš plaukų – medis. Galiausiai, iš jo kaukolė jie sukūrė dangaus skliautą, kurį laiko keturi nykštukai: Nordris šiaurėje, Austris rytuose, Sudris pietuose ir Vestris vakaruose.
Lervos, kurios maitinosi Ymiro kūnu, virto nykštukais. Taip dievai jiems suteikė žmogišką pavidalą.
YMIRAS – TITANAS
Ymiras yra chaoso įsikūnijimas prieš pat pasaulio sukūrimą. Vikingams jis taip pat primena Ginnungagapo tuštumą. Kaip ir daugelis tautų, kurios pirmajame Pradžios knygos skyriuje mini „tamsą virš bedugnės“, jis vaizduojamas kaip nebūtis. Visgi Ymiras yra esminis elementas, kurio pagrindu dievai sukūrė pasaulį. Jis buvo visų egzistuojančių dalykų pagrindas.
Ymiro vaidmuo skandinavų mitologijoje yra nuoseklus, nes jis skirtas skleisti chaosą. Milžinai yra chaoso jėgos, visada keliančios grėsmę tvarkai ir ramybei. Jiems netgi pavyko sugriauti dievų sukurtą tvarką per Ragnaroką.
Ymiras ne tik aprašomas šia konkrečia schema, bet ir jo mirtis turi didelę reikšmę mitologijoje.
@Dante.
Tai taip pat paaiškina, kodėl Ymiras pristatomas kaip hermafroditas, besidauginantis pats. Lyties skirtumų tada dar nebuvo. Vėliau dievai sukūrė lyčių skirtumus, kad suteiktų pavidalą viskam, kas anksčiau buvo beformiška ir neaišku.
Yra daugybė mitų apie kūrimą per hermafroditinį dauginimąsi. Beje, skandinavų kūrimo istorija yra panaši į graikų.
Skandinavų eilėraštyje „Völuspá“ kūrimo aktas išreiškiamas žodžiu „Yppa“, kuris reiškia „gimti“, bet taip pat ir „paskelbti“. Taigi, pasitelkdami poetišką Ymiro vardo prasmę, skandinavai teigia, kad dievai paskelbė pasaulį, išskaptuodami jį iš Rėksnio kūno.
