Skandinavų mitologijoje valkirijos yra dvasios ir karingos moterys, tarnaujančios išminties ir karo dievui Odinui. Remiantis senovės mitais, valkirijos dėvėjo šarvus ir mokėjo skraidyti. Jų misija buvo nusileisti iš dangaus, sėti mirtį tarp karių, o vėliau nugabenti jų sielas į Valhalą, kad šie taptų einherijais. Pavadinimas „valkirija“ kilęs iš senovės skandinavų kalbos žodžio „valkyrja“, reiškiančio „kritusiųjų rinkėja“. Valkirijos yra skandinavų mitologijos būtybės, kurios nusprendžia, kam gyventi, o kam mirti.
Valkirijos: kas jos iš tikrųjų?

@Creative Uncut
Nėra tikslios takoskyros tarp nornų ir valkirijų. Valkirijos – tai nekaltos karingos moterys, lydėjusios dievą Odiną, Toro tėvą, laukinių medžioklių metu. Jų pagrindinis tikslas buvo atrinkti einherijus ir nugabenti juos į Valhalą, ruošiant juos Ragnarokui.
Šiuolaikiniame įvaizdyje valkirijos vaizduojamos kaip elegantiškos ir kilmingos moterys, padėjusios karaliui Odinui Valhalos karalystėje. Tai buvo romantiški personažai – auksinplaukės mergelės, kurios Valhaloje herojams patiekdavo mėsą ir gėrimus. Jos dažnai vaizduojamos jojančios nuostabiais perlamutriniais eržilais, kurie buvo debesų personifikacija. Jų arklių karčiai skleisdavo rasą žemėje. Tačiau toks vaizdavimas yra labai selektyvus ir slepia tikrąją, tamsiąją valkirijų pusę.
Nors šios karingos moterys turi idilišką įvaizdį, iš tiesų tai baisios, nuožmios ir kraujo trokštančios būtybės. Valkirijos buvo grėsmingos dvasios, kurios su Odinu skraidydavo virš mūšio laukų ant savo sparnuotų žirgų. Tuo metu jos būdavo apsiginklavusios šalmais, ietimis ir šarvais, kuriuose atsispindėdavo šiaurės pašvaistės. Valkirijos sėjo skerdynes, chaosą ir žudymo troškimą, todėl buvo laikomos laukinėmis amazonėmis ir kraujo ištroškusiomis deivėmis, kurios mėgavosi regėdamos nukirstas galūnes ir krauju aptaškytus karių kūnus. Jos galėjo nužudyti karius, kad pasiimtų jų sielas.

@Creative Uncut
Ši šiurpi ir baisi valkirijų pusė puikiai iliustruojama „Njalos sagoje“. Joje aprašoma, kaip dvylika valkirijų prieš Klontarfo mūšį sėdi ir audžia tragišką karių likimą.
Valkirijos: kitos reikšmės
Vardas „valkirija“ taip pat buvo vartojamas mirtingosioms moterims, dažnai valdovėms, pavyzdžiui, karalienėms ir princesėms, vadinti. Pagal kai kuriuos pasakojimus, šiuo vardu buvo vadinamos ir kai kurių genčių žynės.

@TRIXTER
Pas kitas germanų tautas, pavyzdžiui, anglosaksus, valkirijos reiškė moteriškas skerdynių dvasias. Keltai ir skandinavų tautos šimtmečius turėjo panašių būtybių, tokių kaip deivės Badb ir Morigana.
Valkirijos: karingos deivės
Be savo vaidmens mūšio lauke, valkirijos taip pat labai padėdavo kariams treniruočių metu. Jos galėdavo juos atgaivinti arba išgydyti po sunkios treniruočių dienos. Valkirijos užmegzdavo glaudų ryšį su kariais, perduodamos jiems didelę išmintį ir žinias. Taip elgėsi valkirija Sigrdrifa, kuri mokė kovos meno ir elgesio mūšio lauke vyrą, kurį treniravo, tačiau neįsimylėjo jo. Taip visiškai sugriaunamas neigiamas stereotipas, kad valkirijos tik išvesdavo herojus iš mūšio lauko.

@Picsart
Valkirijos palaikydavo ryšį su savo kariais ir galėdavo suteikti jiems apsaugą kruvinų karų metu. Jos saugodavo juos mūšyje, įspėdamos sapnuose. Valkirijos turėjo gebėjimą numatyti artėjančią mirtį ir ateities įvykius sapnuose. Šios karingos moterys taip pat galėjo paimti karį į vyrus, kad perduotų jam visą Odino išmintį ir ideologiją, o vėliau jį pašalinti, kad nugabentų jo sielą į Valhalos karalystę.



